Lėtai, labai lėtai, visai kaip suflegmėjęs žmogus, per pievą ir takelį bidzeno Čerė. Žiūrėdama į žemę net nematė kur eina ir tuo labiau nesusimąstė, kaip reiks grįžt namo. Tačiau dėl šito mergina nesibaimino, mat pasiklyst tikrai negalėjo, nes Forkso keliai jau buvo skersai, išilgai ir visaip kitaip išminti. Taip kad baimindamasi tik neuždribt ant kokio pagalio ir nepasismeigt arba nesutikt kokio pedobear ir toliau sau pėdino takeliu. Galop nusprendus stabtelėti, pakėlė galvą ir išvydo didžiulį apleistą dvarą. Akimirką stovėdama ir žiūrėdama į jį, galop pakilnojo antakius tokia baisiausiai patenkinta, nes visuomet, tokios apleistos vietos jai asociavosi su nuotykiais. Ir tenka pripažinti, kad Čeryl žvėriškai mėgo nuotykius. Taigi, lėtai prisiartinus prie vartų, nužvelgė dvarą ir prikando lūpą, tuo pačiu metu uždėdama ranką ant vartų ir svarstydama, eiti toliau ar ne. Galiausiai apsisprendus pravėrė baisiai girgždančius vartus ir per kiemą nuplazdėjo prie įėjimo.
rodiklis 
Temos pavadinimas: Vartai 
Kv. 06 23, 2011 7:45 pm